Dievas – tai trijulė
pradžia, visų vibracijų, Dvilypumo ir sąveikų savitarpio sąlygotumo šaltinis.
Dievo Trilypumas pasireiškia
tokių komponentų, kaip Būtis, Nebūtis ir viską
apimanti Dievo Sąmonė, suvienijime. Tai reiškia, kad Dievo
Sąmonė apima kaip išryškinto Pasaulio (Būties), taip ir neišryškinto
Pasaulio (Nebūties) procesus, tai yra visi
procesai, vykstantys ir viename, ir kitame Pasaulyje yra kontroliuojami Dievo,
Juo valdomi. Šis įprasmintas (etaloninis) Dievo
matymas visame Gyvenimo procese yra būtent tas, kas vadinasi objektyvi
Būties realybė.
Tokių
prieštaringų pagal savo kilmę komponentų, kaip Būtis
ir Nebūtis, buvimas priveda prie Pasaulio komponentų Dvilypumo.
Visada yra kažkas su tam tikrais apibūdinimais ir yra kažkas su
apibūdinimais priešingais, skirtingais: dalelė –
antidalelė, elektronas – protonas, tvarka – chaosas, priežastis –
pasekmė, kūrimas – sunaikinimas, judėjimas – ramumas ir t. t.
Jeigu Būtis yra materijos kaip tam tikros
statybinės medžiagos pasireiškimas, Nebūtis yra
Esamybės nepasireiškimas. Pagrindiniai Būties apibūdinimai
yra būtinas dalelių, kūnų ir visos Esamybės
materializavimas, o taip pat judėjimas, tvarka, kūrimas, harmonija.
Būtis pasireiškia kaip Gyvybė gyvą (organinė) ir
negyva (neorganinė).
Nebūtis, natūralu, turi
prieštaringas pagal savo kilmę savybes. Jeigu Būtis susideda
iš dalelių, Nebūtis – iš antidalelių. Jai yra
būdingi: chaosas, sunaikinimas, disharmonija ir ramumas (kapų).
Būties ir Nebūties sąveika pagimdo Gyvybę. Šio proceso
Varomoji Jėga yra viską apimanti Dievo Sąmonė, Jo Mintis,
pagimdyta Sąmonės.
Gyvybės Erdvė gali būti tik
trimatė. Dievo trijų komponentų sąveika (Būtis,
Nebūtis, Sąmonė) apima absoliučiai visus Gamtos procesus!
Sąmonės sugebėjimas apimti Būties ir Nebūtis procesus
nulemia Sąmonės Lygmenį (diapazoną) ir to pasaulio, kuriame
žmogus gyvena ir kaip jį mato, Matmenį.
Sąmonės Lygmuo nulemia
žmogaus parodytų gabumų realizavimo galimybę, Gyvenimo
procesų valdymo plane.
Organinės Gyvybės kilimas ir jos egzistavimas
galimi tik Matmenyje, kuris yra lygus skaičiui p „+ pi“, tai yra trimatėje
erdvėje. Tai reiškia, kad erdvė, kuriame materializuojasi
Esamybė ir egzistuoja organinė Gyvybė, gali būti tik
trimatė. Septynių lygmenų skirtumas apibūdinamas tik
Sąmonės diapazonu (Lygmeniu) ir susijusiais su ja žmonių,
gyvenančių viename ar kitame Lygmenyje, mąstymo (psichiniais)
procesais. Ir kiekviename Sąmonės Lygmenyje) savotiškas tiesos
ir teisumo supratimas, kaip objektyvios realybės atspindys, apžvalgos
kampo laipsnis. Sąmonės diapazono atskleidimas iki 2 – 5
procentų nėra nenaudingumo arba ribotumo liudijimas, tai
mūsų materialiojo pasaulio standartas, mūsų startinis
kapitalas!
Evoliucijos prasmė (mūsųLygmenyje, kaip ir bet kuriame kitame) – žmogaus
sugebėjimas išeiti už savo Pasaulio (komfortinės zonos,
Matiškumo) standarto ribų. Jis turi susirasti savyje jėgas bei
drąsumą, kad išeitų už viešosios nuomonės„įprastinių normų“ ribų,
už nerašytų įstatymų ribų, kad nepabijoti tapti
nepanašiu į aplinkinius žmones arba juokingu, jam beieškant
tiesos, kuri atspindi objektyvią realybe. Susirasti jėgas bei
drąsumą, kad išsiskirti iš šios aplinkos (nueiti
nežinia kur, surasti nežinia ką).
Kadangi
Evoliucija yra nenykstamas naujoviškumas, tai išbandymas ne
silpnų nervų žmonėms! Ir taip kiekvienoje pakopoje,
kiekviename begalinio Kelio Lygmenyje, paskui Dievo etaloną.
Skaičius
p „pi“ nėra universali
konstantė. Jis artimas skaičiui „3“, bet nėra lygus trims.
Šio artėjimo
(nukrypimo, nesutapimo) dėka ir yra kuriami Pasaulio Lygmenys.
Jeigu organinė gyvybė kila esant p „pi“ vertei, kuri apitiksliai lygi 3, Sąmonės atsiradimo Lygmuo
nustatomas p „pi“
+ 0,1 (esant „pi“ vertei = 3).
Žemės Matmuo 3,00017 ribose pasako apie tai, kad Žmonija iki
Sąmonės įsigijimo, švelniai tariant, neatraukia. Reikia
atminti, kad Būties pasireiškimas neapsiriboja šiuo diapazonu.
Jis yra startinis, išeities taškas Sąmonės
išplėtimui, tam, įvairių organinės Gyvybės
egzistavimo Visatoje Lygių sukūrimui (kiekvieną Pasaulio
Lygį atitinka savo Sąmonės diapazonas ir savo normos – tiesos,
kurios turi savyje nesuderinimą, kaip stimulą Sąmonės
Evoliucijai). Iš čia keičiasi, auga erdvės Matmuo.
Pavyzdžiui, Dievo
Pasaulyje erdvės ir Sąmonės Matmuo sudaro nuo 4 iki 4,5. Paties
Dievo Sąmonės Matmuo sudaro apie 5,5 vienetų, ir jis nestovi
vietoje, kadangi Evoliucija neleidžia užsisėdėti ir Jam.
Auga Jo Lygmuo, auga visos Jo (ir mūsų taip pat) Visatos Matmuo, o
tai reiškia, kad ir visi jos gyventojai privalo didinti savo Matmenį,
kad žengtų koja į koją su Dievu! Dievo Pasaulyje yra tik
viena objektyvi Tiesa, bendrinanti visus – Vienybės Dėsnis. Visa
intriga tame, kad Žemėje, kaip Sąmonės ir erdvės
Matmens pradiniame taške, šis Dėsnis yra nematomas, Jo neskaito
ir negerbia. Pažymai. Aukštesniosios Visatos Dievo Sąmonės
Lygmuo viršija 10 vienetų, Kūrėjo – Dievo Tėvo
Savaofo, Sąmonės Lygmuo sudaro 100 vienetų.
Mes taip pat stengiamės neatsilikti. Per
dešimt darbo metų mes pakėlėme Sąmonės
Lygmenį iki 3,98 vienetų (90%). Einantis iš paskos
žmonės mus pasivija. Kaip matote, viskas mūsų rankose!
Kieno nors principingas nesutikimas su Vienybės Dėsniu
automatiškai įjungia jame sunaikinimo programas (nepriklausomai nuo
to, kokiame Lygmenyje jis randasi!), su perspektyva atsidurti po to
Nebūtyje.
Mokslas tvirtina, jog erdvė yra
daugiamatė. Iš tikrųjų kiekviename Subtilaus Pasaulio
Lygmenyje erdvė yra, kaip ir Žemėje, trimatė: ilgis,
plotis, aukštis. Tačiau kiekvieną Lygį atitinka savo
diapazonas arba Sąmonės Lygmuo, išsiplečiantis nuo Lygio
iki kito Lygio. Distancija, gradacija arba žingsnis tarp Lygių turi
vertę 0,2. Jeigu mūsų Lygyje Sąmonės diapazonas sudaro
nuo 0,1 iki 0,3 (3,1–3,3), sekantis Lygis turės diapazoną iki 0,5
(visi apskaičiavimai daromi išeinant iš skaičiaus „pi“ = 3,
kuris yra konstanta). Tuo stabilumas Visatoje išsemtas. Visi kiti
Įstatymai ir Procesai yra reliatyvūs ir randasi nenutrūkstame
abipusiškame judėjime. Tik tai nėra chaosas, o judėjimas,
kontroliuojamas ir valdomas Dievo Sąmone, su programuojamu bei
nuspėjamu rezultatu.
Skaičius
„pi“ parodo erdvės, kuriame mes gyvename, Matmenį, o skaičiai po
kablelio nulemia mūsų Sąmonės Lygmenį.
Išsivystytos Sąmonės Lygmuo mūsų pasaulyje svyruoja
nuo 3,1 iki 3,3. Sekantis protingų būtybių Lygmuo (arba, kaip
jį dar vadina, „matmuo“) sudarys 3,3 – 3,5.
Viso
Visata turi septynis protingų būtybių egzistavimo Lygmenis. Pats
aukščiausias organinės gyvybės pasireiškimo Lygmuo
(žmonėms, kurie gimė ir gyvena Žemėje)
apibūdinamas skaičiaus „pi“ verte = 3,9. Tai ketvirtasis Pasaulio
Lygmuo, tačiau jokių būdu ne Ketvirtasis Matmuo!
Sekantys
trys Lygmenys prasideda arba apibūdinami skaičiaus „pi“ verte = 4.
Sąmonės Lygmuo juose sudaro 4,0 – 4,5. Tai Tobulųjų
Žmonių Pasaulis – Būties, Visatos administracija.
Žmonių egzistavimo forma tame Pasaulyje mums yra nematoma –
bekūnė, energetinė arba, kaip ją pavadino Ciolkovskis[20], spindulinė. Bet vienas kitam tai
tokie pat žmonės kaip ir mes su jumis, kietuose materialiuose
kūnuose, gyvenantys tokioje pat žemėje.
Taip
pat šį Pasaulį vadina Dievo Pasauliu, arba Rojumi. Štai tai
ir yra taip vadinamas Ketvirtasis Matmuo. Žmonės šiame Lygmenyje
atlieka korekcijos darbą, palaikant Būties palaikymą.
Ketvirtasis Matmuo nebus duotas kaip kažkoks kvantinis šuolis arba
Antrasis Kristaus Atėjimas. Jis visada buvo Žemėje, ir yra
apgyventas Dievo Pasaulio bendradarbiais. Kiekvienam iš mūsų yra
suteikta galimybė įeiti į Jį, bet ne rikiuotėje ir ne
minia, o bendraminčių grupėje savo Evoliucijos pagalba. Tokio
požiūrio kietumas nulemtas principingu negalimumu atnešti
iš mūsų fizinio pasaulio destruktyvius procesus (mirtį)
į šį trokštamą Rojų.
Dalykas
tame, kad Būtis Visatoje palaikoma Dievo Sąmone, Jo mąstymo
procesais, psichine energija (arba Šventąja Dvasia).
Žmonės, gyvenantys pačiame žemiausiame Lygmenyje (visi
mes), egzistuoja tiktai šios energijos panaudojimo sąskaita, be
talento ir be reikalo išsklaidant ją savo emocijoms, ambicijoms ir
„problemoms“.
Kitas
reikalas, kai žmogus mokosi ne tik racionaliai naudoti Dievo psichinę
energiją, bet ir didina ją, palaikant savo asmeninį
egzistavimą. Toks žmogaus sugebėjimas žymiai praplatina jo
galimybes. Jis tampa savo likimo, savo Gyvenimo šeimininku. Būtent
šiame yra žmogaus Evoliucija mūsų etape – sugebėjimas
paversti save, iš puotautojo ir prašeivos, Kūrėju.
Būtent tuo ir mokina mūsų Sistema!
[20]KonstantinasCiolkovskis (1857 – 1935) – Rusijos mokslininkas, kosmonautikos
pradininkas.